Pastarieji romanai, kurių ėmiausi nebuvo labai vykę ir jutau jau ateinančias neskaitymo dienas, kai rankoje mieliau atsiduria telefonas nei knyga. Vengiu tokių dienų, nes jos labai beprasmiškos. Tokiai grėsmei artėjant turiu pasiruošus keletą knygų, kur žinau, kad bus gerai.
„Vidury žiemos“ romane papasakota žiemiška istorija, apie labai skirtingus žmones, kuriuos suriša bendras įvykis. Ričiardas patenka į avariją, ne itin stipriai įvažiuoja į imigrantės Evelinos automobilį. Tuo metu nesugebėję išsiaiškinti iki galo kaip ir kas čia įvyko – išsiskirsto, bet ilgai netrukus, Evelina išdygsta prie Ričiardo namų durų ir įvykiai užsisuka. Dėl kalbos barjero Ričiardas pasikviečia savo nuomininkę Lusiją ir taip pradeda dėliotis visas siužeto paveikslas. Pasirodo viskas ne taip paprasta, nes Evelina vairavo ne savo automobilį, o jo bagažinėje kraupus radinys. Patekę į šias aplinkybes, jie tiesiog nebegali lengvai atsisveikinti, bet padedant vieni kitiems užbaigti šią istoriją, tam, kad vėl galėtų gyventi savo įprastus gyvenimus.
I.Allende kaip jai būdinga gilinasi į veikėjų praeitį, istorinį kontekstą. Evelina atvykusi iš Gvatemalos, iš kurios teko bėgti dėl grėsmės po baisių išgyvenimų, o Lusijos šaknys Čilėje, kurioje vykęs perversmas nulemia tai, kad ji atsiduria Brukline. Autorė aprašo tragiškus ir žiaurius įvykius, žalojančią patirtį, kuri skaitant išties sukrečia. Ričiardas bando eilę metų susitaikyti su netektimis ir kalte. Visi veikėjai paženklinti skausmo, netekčių, tačiau bandantys kabintis į gyvenimą, kiek dar belikę jėgų.
Skaitant man labai patiko išbaigtumas. Manau tai priežastis, kodėl aš taip mėgstu Allende kūrybą, ji pateikia labai įvairiapusiškai kontekstą, viskas labai realu, net įpinus detektyvo motyvų, rašant apie smurtą, neperžengta ta riba, kai jau skaitant juntamas dirbtinis tragiškumas.
Knyga man patiko, gal ne tiek, kad būtų numeris vienas, bet tikrai gerai skaitosi: išlaikoma intriga, pajudinamos vertybės ir žmogiškumo klausimai.
Nugarėlė: Istorija prasideda Brukline, siaučiant viduržiemio pūgai, kai trijų labai skirtingų žmonių likimus suveda eismo įvykis ir netikėtas kraupus radinys balto leksuso bagažinėje. Ričardas Baumasteris, šešiasdešimtmetis žmogaus teisių specialistas, žymaus universiteto dėstytojas, atsitrenkia į Evelinos Ortegos, nelegalios imigrantės iš Gvatemalos, dirbančios aukle, vairuojamą automobilį. Neišmanydamas, kaip elgtis, Ričardas į pagalbą pasikviečia Lusiją, kolegę dėstytoją iš Čilės.
Mėgindami nuslėpti nusikaltimą, kurio nė vienas nepadarė, jie leidžiasi į kelionę, kurioje, mezgantis jausmams tarp Lusijos ir Ričardo, pamažu atskleidžiamos visų trijų veikėjų gyvenimo istorijos. Iš Bruklino veiksmas persikelia į netolimos praeities Gvatemalą, kurioje siautėja nusikaltėlių, narkotikų prekeivių gaujos, į septintojo dešimtmečio politinių perversmų kamuojamą Čilę, vėliau į Meksiką bei tragiškų prisiminimų kupiną Kanadą ir Braziliją.
Metai: 2018
Puslapių skaičius: 296
Knyga: nuosava
Vertinimas: 4/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 3 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(0)