Knygų apžvalgos

Isabel Allende „Mano sielos moterys“

Tie, kas paskaito mano apžvalgas jau tikriausiai žino, kad Allende aš mėgstu, jos knygas dažniausiai išgiriu. Vienok man jos neįsirėžia į atmintį ilgam, siužeto detalės gana greitai išgaruoja iš atminties, lieka tik istorijų kontūras, bet tam tikra prasme man ši autorė yra kokybės garantas. Pasiėmusi jos knygą į rankas mažai šansų, kad nusivilsiu ir numesiu į šoną, visgi imantis šios knygos mačiau nemažai kritikos, nors Goodreads reitingas šiai knygai tikrai palankus.
Tai nėra grožinis kūrinys, tai autorės mintys feminizmo, moterų emancipacijos tema. Žinau, kad dalis skaitytojų po žodžio feminizmas jau baigs skaityti mano apžvalgą, bet šiuo atveju feminizmas tai nėra noras pliektis ideologinėmis temomis, o labai ramus, patirtimi paremtas pamąstymas ką reiškia būti moterimi Čilėje. Autorė nuo pat mažumės matė ir jautė neteisybę moterų atžvilgiu, šeimoje iš jų tikimąsi paklusnumo, nuolankumo, darbuose mažesnis atlygis nei vyrų. Jos pačios pažiūros pelnė ne mažai kritikos, bet artimieji ją palaikė, nors ne visada suprato. Dalyje pasaulio moterų teisės yra pakankamai lygios su vyrų, bet kai kur su moterimis elgiamasi žiauriai, o moteriškos lyties kūdikiai yra nepageidaujami. Bėgant puslapiais autorė vis plačiau pasakoja apie savo šeimą, santuokas, vaikus, rašytojos patirtį ir apie tai, kokia moterų nelygybę matė.
Man ši tema labai aktuali, neseniai nuskambėjusi istorija apie policininko nužudytą mergina UK atvėrė kelius diskusijas moterų saugumo klausimu. Allende knygoje radau mintį, kad į moterų dnr yra įrašyta bijoti vyrų, vengti jų einant sutemus, neužkliūti per daug, to tarsi mokoma karta į kartą ir tikrai, vakare eidama namo pro bromą, eidavau tikrai sparčiai. Labai gerai supratau tą mintį, apie kurią rašo Allende.
Kartais atrodo, kad viskas čia gerai su tomis teisėmis, moterys dirba ir uždirba, laisvai sprendžia, bet deja ne visur ir kova už moterų teises į išsilavinimą, savo kūną, fizinį ir emocinį saugumą dar ilgai bus nebaigta. Man labai patiko pamatyta mintis – „Mama sakydavo, kad vienintelis dalykas, dėl kurio gailėsiesi senatvėje, yra nuodėmės, kurių nepadarei, ir daiktai, kurių nenupirkai.“.
Labai moteriška, jauki, įžvalgi knyga. Negaliu prisiekti, kad patiks visiems, bet man tikrai patiko.
Metai: 2020
Puslapių skaičius: 192
Knyga: nuosava
Vertinimas: 4/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *