Herman Koch „Griovys“

Na jau 2018 metai skaičiuoja paskutines valandas ir norisi užbaigti visus darbus. Šių metų paskutine knyga tapo H. Koch „Griovys“ (metų knygas apžvelgiu sausio 15 dieną per blogo gimtadienį, tai jei įdomu kiek ir ką skaičiau, kas patiko, o kas ne taip, tai tuo metu pasidairykit įrašo).
Ši knyga pasakoja apie Amsterdamo merą, kuris įtaria savo žmoną neištikimybe. Kuo toliau tuo labiau stiprėjant įtarimams, kol galų gale įtarimai virsta nenuginčijamu įsitikinimu. Tai knyga apie paranoją, apie tai, kad mes matome tai ką norime matyti. Istorija apie žmogų, kuris užuot tiesiai paklausęs, savo galvoje suka begales scenarijų, mintimis grįždamas į buvusius įvykius ir ima pats painiotis. Spėliodamas, kas būtų buvę jeigu būtų, nemato kas dedasi šalia.
Gal iš pažiūros toks pagrindinio veikėjo charakteris – galioje ir paranojoje paskendusio šešiasdešimtmečio politiko negali būti artimas, bet man jis buvo. Autorius labai realiai atspindi žmogiškąsias ydas, kurios yra ne paraleliniame pasaulyje, o daugumoje mūsų. Meras Robertas įkūnija priešiškumą be pagrindų, nejautrumą, cinizmą, norą nusimesti atsakomybę. Galbūt skaitytojai, kurie jaučiasi tyri, itin moralūs, šių dalykų nesupras ir nepajaus, bet tie kurie savyje turi šiek tiek puvėsio – cinizmo, pavydo, keistų įsitikinimų, keistasis meras bus tarsi negatyvumo veidrodis. Kadangi aš nesu šventoji, man skaitant buvo tokių momentų, kai jaučiau begalinį pritarimą.
Ši knyga nėra aiški lyg du kart du. Tai paini knyga, kurią galima interpretuoti, bet manau jos esmė procesas – leistis į paranojos, beprotybės, galios verpetus. Šalia to autorius paliečia eutanazijos temą, ekologijos, politikos skaidrumą.
Man ši knyga patiko, patiko labiau nei tikėjausi.
PS: knyga vizualiai yra labai graži ir tvarkinga, tik aš keliaudama po pasaulį sugebėjau ją taip šarmingai nutrinti, o už knygą dėkinga „Baltoms Lankoms“ 🙂
Nugarėlė: Populiarusis Amsterdamo meras Robertas Valteris pamatęs, kaip jo žmona linksmai šnekučiuojasi su vienu iš jo pavaduotojų per Naujųjų metų priėmimą, akimoju išsigąsta paties blogiausio. Nepaisydamas jųdviejų ilgos ir laimingos santuokos, Robertas įsitikinęs, kad Silvija jį apgaudinėja su puritoniškuoju pavaduotoju. Paskui, tarsi perkūnas iš giedro dangaus, Roberto 94 metų tėvas pasirodo ant rotušės laiptų ir reikalauja pasikalbėti: praneša, kad drauge su žmona nusprendė numirti. Tėvai nenorį apsunkinti sūnaus vis prastėjančia sveikata, tad kodėl gi jiems nepabaigus savo gyvenimo, kai tam toks tinkamas laikas.
Iš pažiūros tvirtai ant žemės stovintis Robertas Valteris palengva įsipainioja į savo paties baimes, įtarinėjimus ir vis stiprėjančią paranoją. O gal iš tiesų jis iš pirmo žvilgsnio geba pamatyti visa ko esmę?
Metai: 2018
Puslapių skaičius: 304
Knyga: gauta iš leidyklos
Vertinimas: 4/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *