Haruki Murakami „Aklas gluosnis, mieganti moteris“

Aš sakau: Haruki Murakami man yra reiškinys. Kuomet randu skaitančiųjų įspūdžius apie šio autoriaus knygas, visada vyrauja toks didelis susižavėjimas ir man iškyla klausimas ar šį autorių išvis įmanoma suprasti. Kažkaip net neabejoju, kad penki Murakami fanai, perskaitę tą patį apsakymą, turėtų skirtingas mintis apie ką ir kokia istorijos potekstė. Bent jau mane lanko dažnai tas jausmas – „suprantu, kad nieko nesuprantu“. Gal būt tai ir yra visas žavesys, tos perkeltinės prasmės, kartais beprasmybė, momentais aplankantis bendrumo jausmas su veikėjais.
Šioje knygoje 24 apsakymai. Vienus iš jų pajaučiau siela, kituose ieškojau prasmės. Faktas tas, kad apie dalį istorijų vis dar mąstau, nors knygą perskaičiau prieš keletą dienų.
Kaip bebūtų man labiausiai patinka tie apsakymai, kurie nenutolę nuo realybės, susišaukia su asmenine patirtimi.
Skaitant dauguma apsakymų skatino mąstyti apie žmogaus prigimtį ir poelgius. Jei atvirai, aš vis dar jaukinuosi Murakami, bet kaip bebūtų jo knygos mankština smegenis, o tai yra labai gerai. „1971 aš virdavau spagečius tam, kad išgyvenčiau, gyvenau tam, kad spagečius virčiau. Iš aliumino puodo virstantys garai buvo mano pasididžiavimas, o keptuvėje kunkuliuojantis padažas buvo mano viltis“ (p.239). Man visa ši istorija “Spagečių metais”, pasirodė tokia artima, tarsi žvilgtelėjau į veidrodį.
Manau kiekvienas skaitytojas ras ko ieško. Murakami neužbaigia apsakymų aiškiai, konkrečiai, todėl kiekvienam skaitytojui jie vis kitokie, o žaviausia tai, kad kiekvienas perskaitęs liks savaip teisus.
Knygos nugarėlė sako: Šiame apsakymų rinkinyje veikia katės žmogėdros, nusikaltėlė beždžionė, aštrieji varnai, taip pat – svajonės, kurios mus formuoja, ir dalykai, kurių trokštame. Ištrūkę į viltingą susitikimą Italijoje, romantiškai ir nuodėmingai pabėgę į Europos pietus, atostogaudami Havajuose ar tiesiog įsisukę į kasdieniškus reikalus Murakami herojai susiduria su neaprėpiama netektimi ir seksualumu, jonvabalio švytėjimu ir neįveikiamu atstumu tarp tų, kurie turėtų būti patys artimiausi.
Dvidešimt keturių apsakymų rinkinyje naujai atsiskleidžia Haruki Murakami meistriškumas. Jo apsakymai – ir siurrealistiški, ir žemiškai paprasti – liudija autoriaus talentą perteikti platų žmogaus patirčių spektrą, mokyti ir nepaliaujamai stebinti skaitytoją.
Metai: 2018
Puslapių skaičius: 480
Knyga: gauta iš leidyklos
Vertinimas: 4/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *