Griet Op de Beeck „Aukščiau nei devintam danguj“

Aš sakau: Šis ruduo labai knyginis, darosi net smalsu kiek šiais metais sąskaitoje turėsiu perskaitytų knygų, bet sąmoningai kol kas dar nekaičiuoju. Kaip bebūtų knygų skaitymas man nėra varžybos su kitais blogeriais ar bandymas „būt geresne savo versija“ mušant rekordus, tiesiog pastebėjau, kad praktiškai nebežiūriu filmų (nebent retkarčiais kine), nebežiūriu ir serialų, o vakarus leidžiu su knyga – tiku tai turėtų atsispindėti metų suvestinėje.
Šį kartą norisi pasidalinti įspūdžiais apie knygą „Aukščiau nei devintam danguj“. Siužetas pasakojamas per skirtingų veikėjų prizmę, visi jie daugiau mažiau viena šeima. Knygą didžiąją laiko dalį skaičiau kaip šeimos istoriją: apie santykius, supratimą, konfliktus. Kažkaip maniau, kad tokia ir esmė šios knygos – tarpusavio peripetijos, bet autorė netikėtai ir meistriškai pavingiavo siužetą taip, kad likau išsižiojus. Dėl to man ši knyga ir patinka – nenuspėjamumu tada, kai manai, kad viskas čia aišku.
Man labai patiko autorės pasirinkimas sukurti veikėjus skirtingo amžiaus grupių: nuo ankstyvos paauglystės iki senatvės, tai labai taiklu, nes skaitytojai gali save sugretinti su tam tikrais veikėjais, jų problemomis, atrasti bendrų dalykų.
Gal šiek tiek kliuvo dialoguose angliškų žodžių vartojimas, man nekliūna, kažkokios specifinės frazės, kurios anglų kalba gerai skamba ir tikroji prasmė atsiskleidžia tik originalo kalba, bet buvo gana nemažai angliškų žodžių, dėl „mandrumo“. Na, čia jau skonio reikalas, bet aš nesu fanė ir šnekamosios kalbos su primaišytais anglų kalbos žodžiais, bet čia tik niuansas, kuris neturi didelės įtakos siužetui, o labiau pastebėjimas.
Ši knyga atskleidžia tikras emocijas šeimoje- meilę, palydėta netektimis, kalte, įsiklausymo ir supratimo stoka. Siužetas nėra dirbtinai sudramintas, tačiau jame labai puikiai atskleidžiama kokius skirtingus gyvenimus gyvename ir kaip skirtingai jaučiamės, o įsisukę kiekvienas į savo pasaulį nepastebime, kas darosi šalia, kartais net pačių artimiausių žmonių gyvenime.
Man patiko ši knyga, užvertusi paskutinį puslapį, dar kurį laiką mintimis gyvenau istorijoje.
Už tai, kad galėjau pasimėgauti šia istorija sakau ačiū „Alma littera“ leidyklai.
Knygos nugarėlė sako: Lu – dvylika, Evai trisdešimt šeši, Elsi sulaukusi keturiasdešimt dviejų, Kasperas – keturiasdešimt šešių, o Jos – septyniasdešimt vienerių. Visi jie – skirtingų kartų atstovai, tačiau juos jungia įvairūs ryšiai – kai kurie susiję šeimyniniais saitais, kitus sieja romantiški jausmai, trečius – draugystė. Kiekvienas iš jų pirmu asmeniu pasakoja savo istoriją. Romano „Aukščiau nei devintam danguj“ veikėjai kalba apie tai, kad laimė kartais apsunkina gyvenimą, apie paslaptis, kurias sunku iškęsti, apie sudėtingą santykį su savo amžiumi – nesvarbu, ar tai jaunystė, ar senatvė.
Metai: 2018
Puslapių skaičius: 296
Knyga: gauta iš leidyklos
Vertinimas: 5/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *