Reguliariai į rankas pasiimu ką nors paskaityti vaikų auginimo, psichologijos tema. Šią knygą pavadinčiau žanro klasika, nes rasti kas nėra girdėjęs nieko apie „Penkias meilės kalbas“ būtų sudėtinga, todėl šioji adaptuota vaikų psichologijos tematika.
Autoriai išskiria penkias vaikų meilės kalbas: fizinis prisilietimas, palaikymo žodžiai, laikas drauge, dovanos bei patarnavimas, kas tiksliau mano akimis būtų paslaugumas. Teorija paprasta, vaikai turi dominuojančią meilės kalbą, kuria komunikuojant santykiai bus geri ir jie užaugs dori, brandūs žmonės. Knygoje kalbama kaip tą meilės kalbą atpažinti, labai daug liūdnų pavyzdžių kaip klostosi santykiai kuomet vaikai nesijaučia mylimi. Man labai patiko mintis, kad meilę būtina ne tik deklaruoti, bet ir parodyti, nes mylėti yra viena, bet pasijausti mylimam visai kas kita. Tai gi visa ši knyga apie tai kaip elgtis, kaip mąstyti, kad tie vaikai jaustųsi pakankamai išmylėti.
Labai svarbus akcentas, kad atradus dominuojančią meilės kalbą, nereiktų pamiršti ir kitų. Autoriai kalba apie meilės rezervuarą, kuri būtina pripildyti ir tik tada tikėtis tam tikro elgesio iš vaikų. Kaip bebūtų tai nėra vaikų elgesio korekcijos knyga, kurią būtų galima apibrėžti kaip „tu man tą, aš tau tą“. Tėvų meilė yra besąlyginė, bet kaip mylėti nieko nesitikint, nesiderant, čia jau yra psichologijos menas. Ši knyga tai yra pamatinių vertybių ir pagarbos knyga.
Ar man viskas taip jau labai patiko?. Ne. Autoriai vis įpina Dievo faktorių, religinį motyvą, o man kažkaip psichologinė literatūra religiniu klausimu turi būti neutrali. Buvo vienas pavyzdys jau toks religine prasme nudailintas, kad net saldu. Pasitaikė švento rašto citatų. Na, man ir be to, būtų gerai.
Autoriai taip pat aprašo nepilnų šeimų situaciją, pabrėžia tėvų tarpusavio santykių svarbą vaikų auginimo atžvilgiu, aptaria problemines konfliktų, bausmių temas. Na viena vertus labai plačiai apžvelgta, bet ar realiai pritaikoma ir kaip tai padaryti jau kitas klausimas, bet šiaip man patiko, kad tai nėra psichologijos pratybų sąsiuvinis. Vis gi tėvai yra žmonės, kurie negali visada elgtis tobulai, nuolat atsilaikyti kantriai, ramiai, pozityviai, todėl skaitant buvo šiek tiek baisu, nes būti tokiam įžvalgiam yra kone neįmanoma.
Džiaugiuosi, kad skaičiau šią knygą, buvo gerų minčių, pergalvojau daug vertybinių dalykų ir išties supratau, kad užauginti žmogų yra velnioniškai didelis darbas.
Nugarėlė: „Penkios meilės kalbos“ – tai savotiški meilės kalbų kursai tėvams, mokytojams ir kitiems žmonėms, mylintiems vaikus ir dirbančiais su jais.
Ilgametė abiejų autorių šeimų konsultavimo patirtis, iliustruojama konkrečiais pasakojimais, bei išmintingi patarimai padės išreikšti meilę vaikui suprantama meilės kalba ir pateiks daug pasiūlymų, kaip būti gerais tėvais.
Metai: 2019 leidimas (2008)
Puslapių skaičius: 224
Knyga: nuosava
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu
(0)Nepatinka
(0)