Colleen Hoover „Mes dedame tašką“

Aš sakau: Šią knygą perskaičiau, nes vis mačiau kiek daug skaitytojų negaili gražių atsiliepimų ir tokiais momentais dažnai pagalvoju ar šie komplimentai natūralūs, ar didelio leidyklų marketingo darbo rezultatas.
Ši knyga liečia labai didelę mūsų visuomenės problemą – smurtą šeimoje. Knygos oficialus aprašymas yra puikiai reprezentuojantis siužetą, todėl aš jau nebesikartosiu, o labiau pasidalinsiu savo įspūdžiu.
Autorė sugebėjo labai plačiai ir įvairiapusiškai paliesti smurto temą. Kaip žmogus augęs smurtaujančioje šeimoje, davęs priesaiką sau niekuomet neiti šiuo keliu, vis dėl to, atsiduria ydinguose santykiuose. Man patiko realumas ir iškelta labai didelė smurto šeimoje realija, kad iš tiesų reikia laiko suvokti, kad tas, kuris turėtų mylėti labiausiai tampa pavojingiausiu. Nėra paprasta išeiti, palikti tą, su kuriuo buvo planuota ir kurta ateitis. Palaipsniui kintanti atmosfera nuo idealių santykių iki nenuspėjamumo, skaitant kelia intrigą, darosi įdomu, kaip pakryps siužetas.
Ši knyga labai puikiai padeda suprasti smurto mąstą, kad jis gali slypėti ir pačiuose gražiausiuose namuose, aukščiausiose pareigose, kodėl moterims pritrūksta jėgų keisti savo gyvenimą ir kiek stiprybės tam reikia.
Manau jaunos merginos skaitydamos tokias knygas labai puikiai tai gali pritaikyti kuriant santykius, atpažinti pirmuosius smurto ženklus, kurie būna tarsi netyčiniai, lyg išprovokuoti aplinkos, taip pat tokios istorijos gali įkvėpti ir pokyčiams, kuomet sukaupus valią tiesiog reikia nutraukti ryšius.
Man atrodo, kad visi gražūs žodžiai šiai knygai yra pelnyti, atsargiai žiūriu į visus „geriausias romanas“, bet jei ši knyga pakeitė bent vieną gyvenimą į gerą, padėjo išsilaisvinti iš smurtaujančios aplinkos ar bent padėjo atpažinti galimą smurtautoją ir įtariau pažvelgti – tai yra didžiausia vertė, kurią knyga gali sukurti.
Knygos nugarėlė sako: Lilės vaikystė nebuvo lengva: visų gerbiamoje mažo miestelio šeimoje dėl smurtaujančio tėvo virė tikras pragaras, todėl Bostonas tapo jos išsilaisvinimu. Tėvui mirus, nedidelį palikimą ji panaudoja savo svajonei įgyvendinti — atidaro netradicinę gėlių parduotuvę. Darbų sūkury į gyvenimą įsiveržia meilė neurochirurgui Railiui. Jis šiek tiek arogantiškas ir užsispyręs, bet kartu aistringas, nuoširdus ir pametęs dėl jos galvą.
Rodos, Lilė turi viską, apie ką svajojo. Tačiau netikėtomis aplinkybėmis į jos gyvenimą grįžta pirmoji meilė – Etlasas, apie kurį ji nieko negirdėjo daugelį metų. Paauglystėje jis vienintelis padėjo jai išgyventi sunkiausias akimirkas šeimoje. Jo grįžimas sujaukia Lilės mintis ir santykius su Railiu. Ar jų meilė pasiruošusi tokiam iššūkiui? Lilė priversta iš naujo apmąstyti savo gyvenimą ir kovoti už savo laimę, dėl kurios reikės priimti patį skaudžiausią sprendimą.
„Mes dedame tašką“ — tai jautrus pasakojimas apie meilę ir pasitikėjimą, apie smurtą šeimoje ir tėvų sprendimus, kurie gali nulemti vaikų gyvenimą.
Metai: 2017
Puslapių skaičius:360
Knyga: nuosava
Vertinimas:4 /5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *