Knygų apžvalgos

Chimamanda Ngozi Adichie „Pusė geltonos saulės“

Aš sakau: Vargelis. Vargelis. Šią knygą skaičiau kokius du mėnesius, jei ne daugiau. Taip skaičiau, kad šalia jos sugebėjau perskaityti dar dvi – tris knygas, nors labai retai kada skaitau kelias vienu metu ir tai nebent visiškai skirtingų žanrų. Kuomet galvojau ar verta įsigyti šią knygą – neabejojau, kad patiks. Nuostabūs goodreads atsiliepimai, komentarai na ir pati tema – karo, ko ne garantavo gerą laiką su knygą.
Kas man labiausiai nepatiko, tai ištęstumas, jau tiek tų aprašymų, kas pas ką į svečius važiavo, kas ant stalo buvo sudėta, kas ten ką prisimena. Kaip ir suprantama, kad karo temose reikia parodyti skirtumą kaip gerai gyveno taikoje ir kokios baisybes karo metu, bet visa tai buvo vaizduojama taip vangiai, kai jau skaitai ir galvoji – tai jo, jau, suprantu esmę, o dar šimtai puslapių laukia to paties. Labai išbalansavo veikėjų gausa, ypač pradžioj man jie visi pynėsi, nes vis nauji ir nauji vardai, ir tik įpusėjus išsigrynino kas yra kas. O aš gi nemetu pradėtų skaityti knygų, nes vis galvoju tuoj tuoj bus įdomu, bet jei būčiau linkus mesti – tai čia viena tų knygų.
Antroji pusė knygos skaitėsi jau geriau, nes prasidėjo karas, daugiau veiksmo, daugiau išgyvenimo ir net buvo momentų kai darydavosi įdomu, nes tikrai knyga nesudomino tiek, kad motyvuočiausi eiti skaityti. Tūkstančius kartų vietoj knygos ėjau žiūrėt filmų, serialų, eikvoti laiko feisbuke ar pasidėdavau šalia ir nepradėdavau skaityti. Tiesiog egzistencinė skaitymo drama vyko. 🙂
Pasakyti, kad neverta skaityti ir gi negaliu. Nes tema rimta – karas, pasitikėjimas, atleidimas, išdavystės ir visa tai juk svarbu, todėl nesistebiu, kad yra tiek daug žmonių, kuriems knyga paliko gerą įspūdį, o aš gal tiesiog ne tuo laiku ir ne tos nuotaikos skaičiau, bet kaip bebūtų labiau džiaugiuosi, kad baigiau skaityti, nes vidinis balsas vis paklausdavo, na ir kam gi tu kankinies?.
Knygos nugarėlė sako: 1960 metais pilietinio karo draskomoje Nigerijoje susikryžiuoja trys gyvenimai. Ugvus, berniukas iš skurdaus kaimelio, dirba patarnautoju universiteto dėstytojo namuose. Olana, jauna moteris, atsisako privilegijuoto gyvenimo Lagose, kad galėtų gyventi su savo charizmatišku mylimuoju dėstytoju. Ričardą, drovų anglą, pakeri paslaptinga Olanos dvynė sesuo. Šokiruojantis karo siaubas išbando jų ištikimybę, atplėšia vieną nuo kito ir vėl suveda taip, kaip nė vienas jų negali įsivaizduoti…
Metai: 2012
Puslapių skaičius: 432
Knyga: nuosava
Vertinimas: 2/5
1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši.

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *