Knygų apžvalgos

Carlos González „Mano vaikas nieko nevalgo! Kaip mėgautis maistu be rūpesčių“

Auginant vaiką primaitinimo etapas yra neišvengiamas, neišvengiamai ir man jis artėja. Šia proga nusprendžiau paskaitytų knygų, kuriose aptariama vaikų mityba, ir ši vieną pirmųjų. Esu mačiusi ne kartą tikras kovas be taisyklių prie stalo, vaikas verkia ir purtosi, tėvai prakaituoja užkilusiu spaudimu, papirkinėjimai, prašymai, grasinimai, maldavimai, manipuliavimas, visko būna dėl to kąsnelio maisto. Mane asmeniškai kraupina šios situacijos, nes maistas man vienas iš gyvenimo malonumų, todėl noru pasiruošti, kad tai netaptų kančia.
Tai nėra receptų knyga, joje nebus atsakymų kas yra geriau brokolis, bulvė ar vaisių tyrelė, tačiau ši knyga žengia toliau nei bakalėjos prekystalis ir gilinasi į tai kiek iš tiesų reikia maisto vaikams pagal jų amžių, tėvų lūkesčius ir vaikų galimybes suvalgyti tam tikrus maisto kiekius, gydytojų skales ir vertinimus. Knyga atsako į klausimus kaip atsiduriama situacijoje kuomet vaiko maitinimas kietu maistu tampa visos šeimos katastrofa ir ką reiktų daryti, kad tai nevyktų. Autorius tiesiog skatina pasitikėti vaikais ir vaikų alkio jausmu, renkantis adekvačius maisto produktus, o ne sausainį vietoj kepsnio, vaikai tikrai suvalgys tiek kiek jiems reikia. Man labai patiko nuomonės pagrindimas tyrimais, skaičiavimais, realiais pavyzdžiais. Ypatingai į atmintį įsirėžė samprotavimai apie maisto naudojimą kaip bausmę ir paskatinimą, kodėl to nereiktų daryti.
Mano akimis, tai labai informatyvi ir naudinga knyga, kuri primaitinimo ir maitinimo nepaverčia vieninteliu gyvenimo tikslu, kad viskas turi suktis tik apie maistą, kaip tam vaikui sukišti „reikiamą“ kiekį. Autorius paneigia žindymo mitus, nurodo kaip teisingai reiktų derinti primaitinimą kietu maistu ir žindymą.
Kaip bebūtų vaikų maitinimas yra kintantis dalykas, reikia susitaikyti, kad vienos tiesios čia nėra ir nebus, vienu laiku buvo vienaip, dabar kitaip, o dar vėliau vėl bus naujienų, ko reikia ir nereikia vaikams. Aš asmeniškai į primaitinimo procesą, ypač ankstyvąjį, žiūriu kaip į vaiko eksperimentavimą su maistu ir jo pažinimą. Neapgaudinėti, nevalgyti už mamytę ir kačiuką, o tiesiog leisti spręsti vaikui, kiek kąsnelių jam reikia. Man ši knyga būtent dėl šių dalykų ir patiko, pagarbos ir pasitikėjimo pačiu vaiku.
Nugarėlė: Daugelis tėvų mano, kad jų vaikai valgo per mažai. Tačiau gydytojas Carlosas Gonzálezas sugriauna šį mitą tvirtindamas, kad kiekvienas vaikas pats žino, kiek maisto jam reikia. Autorius sako: jokiais būdais negalima versti vaiko valgyti, tėvai turėtų tik pasiūlyti jam įvairaus sveiko maisto. Verčiant valgyti dažniausiai viskas baigiasi ašaromis, taip pat formuojami blogi mitybos įpročiai, galintys turėti neigiamų padarinių ateityje.
Metai: 2017
Puslapių skaičius:256
Knyga: nuosava
Vertinimas: 5/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4– labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *