Beata Tiškevič „Vyvenimas“

Aš sakau: Beatos Tiškevič pristatinėti nereikia, ji šiuo metu girdima ir matoma asmenybė, tiek per TV ekranus, tiek radijo bangomis, tiek tekstais feisbuke. Laiko klausimas tebuvo kada ji išguldys mintis ir gyvenimišką patirtį knygoje.
Jos tekstai gydo. Paliečia kažkokį sustabarėjusį randą, primena apie patirtus jausmus, situacijas ir kuomet pamatai visa tai išrašyta svetimo žmogaus tekste, supranti, kad esi ne vienas, kuriam kartais skauda, kuriam momentais vieniša širdy, jog ne vienas patiri tokių akimirkų, kai klaidžioji po gyvenimą gerai nežinant nei ką čia daryti, nei ką čia galvoti. Jei miglotai čia rašau – aplankykit B. Tiškevič sieną ir pamatysit tuos tekstus, kurie labai tikiu kažkuo gali paliesti kiekvieną.
Knygoje nuosekliai pasakojama gyvenimo istorija nuo vaikystės iki šių dienų. Paauglystės laikas, meilė, netektys, skyrybos, atradimai, neviltis ir džiaugsmas, karjeros posūkiai. Tos situacijos, patirtys aidi kiekvieno gyvenime ir dėl to, manau žmonės kaip išprotėję griebė tą knygą, nes ji tikra, reali, artima begalei žmonių. Ir man ji buvo artima, ir aš griebiau.
Net negaliu įsivaizduoti kokios drąsos reikia parašyti tokiai atvirai knygai, nemaskuoti asmenybių išgalvotais veikėjais, nesislėpti už svetimų patirčių. Kuriantis žmogus gali suprasti tą jausmą, kai vartosi žarnos išleidžiant savo kūrybą į pasaulį, dėl to aš jaučiu tikrą pagarbą, nes ne kiekvienam kūrėjui pakanka drąsos.
Buvo temų, kuomet turėjau priešingą nuomonę nei autorės, nesupratau sprendimų, bet manau mums nereikia būti vieni kitų klonams, turėti identiškas nuomones, tačiau sugebėti leisti egzistuoti – įvairiai kūrybai, nuostatoms, pažiūroms, pasirinkimams. Labai dažnai aš jaučiu tą žinutę jos tekstuose, knygoje, pasisakymuose – plėsti pasaulėžiūrą, ribas, mokėti priimti kitus, bei nuolat pačiam keistis ir atrasti.
Jei patinka pafilosofuoti apie gyvenimą, paanalizuoti emocijas, norisi tikrumo aš beveik neabejoju, kad ši knyga patiks.
Knygos nugarėlė sako: „Ši knyga ne tik apie mane. Ji – ir apie tave, jeigu tau bent kartą teko skirtis su mylimu žmogumi ir tuomet tu pagalvojai, kad čia gyvenimas ir baigsis. Ji – apie tave, jeigu kartais užplūsta mintys, kad tave, mažą vaiką, per menkai mylėjo. Jeigu tau yra tekę glostyti jau atšalusią artimo žmogaus ranką. Jeigu gyvenimas buvo tave užsupęs taip, kad norėjai išlipti. Jeigu jau pastebėjai, kad dažnai viskas vyksta visai ne pagal planą, tačiau stengiesi tai priimti. Tikiuosi, kad mano atvirumas nušvies kelią ir tau.”
Metai: 2018
Puslapių skaičius: 368
Knyga: nuosava
Vertinimas: 5/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(3)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *