Perskaitytos knygos

Jana Fray „Oras pusryčiams“

cdb_Oras-pusryciams_p1Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)

Aš sakau: Penkiolikmetė Serafina su šeima atsikrausto gyventi į Vokietiją, persikraustymas vyksta su vidiniu pasipriešinimu, nes Italijoje liko visi mieli prisiminimai. Naujoje mokykloje ji jaučiasi vieniša, bendraudama su keistuoliu Moze, pradeda jausti, kad toks gyvenimas pradeda slėgti. Pradėdama ieškoti priežasčių kodėl vieni turi daug draugų, o jai taip sunku pritapti , nusprendžia lieknėti, nejaučia lieknėjimo manija prasidėjusi kaip nekaltas ir protingas kūno linijų dailinimas tampa liguista paranoja, kai svorio kritimas priveda prie būsenos gyventi ar mirti. Siužetas orientuotas į svorio metimo stadiją, kas dedasi galvoje, kokia stipri gali būti neapykanta savo kūnui. Serafinos tėvai pasinerdami į savo sudėtingus santykius, ne iškart pastebi situacijos rimtumą, o pastebėję imasi prievartos kaip priverstinis maitinimas, valgymo grafikai. Serafinos santykiai su aplinkiniais tampa bedvasiai, bendravimas labiau vargina nei džiugina, o nuo kadaise geriausio draugo Mozės ji galutinai nusisuka, manydama, kad jis besaikis valgytojas, kas jai kelia pasišlykštėjimą. Ironiška, kad numetusi svorio mergina tapo labiau mėgstama, tačiau lieknėdama toliau pamažu praranda socialinius ryšius ir tampa dar vienišesnė. Finale besipriešindama ji atsiduria klinikoje ir ten patiria drastiškus valgymo sutrikimo gydymo metodus.

Mano nuomone, šioje knygoje labai didelis dėmesys skirtas pačiam nevalgymui, kiekvieno gramo beprotybei. Mergina iš ties atkakliai laikosi savo bado dietos ir atrodo aplinkiniai yra visiški bejėgiai, manau taip yra ir realybėje. Tačiau knygos pabaiga buvo itin neatskleista, nes pabėga mergina iš ligoninės, sutinka Mozę, kurį ignoravo ilga laiką ir mistiškai ateina į protą. Man pasirodė skubota ir toks atsivertimas kažin ar realiam gyvenime būna.
Oficiali versija: Romane „Oras pusryčiams“ pasakojama apie Serafiną, turinčią ir vokiško, ir itališko kraujo. Mergaitei keturiolika, ji sveria šešiasdešimt keturis kilogramus ir jai tai nė kiek netrukdo, bet jos gyvenimas pasisuka kita linkme. Ji turi palikti Italiją, mylimą senelę ir su šeima persikelti į Vokietiją. Čia mergaitė nepritampa. Ji norėtų būti liekna, graži ir mėgstama kaip jos draugė Ernestina. Serafina nusprendžia: ji turi numesti svorio!
Mergaitė pradeda laikytis dietos, jos pojūčiai visiškai sutrinka, ji nebeįstengia išsikapstyti iš tos beprotybės rato. Serafina badauja, kol atsiduria ant mirties slenksčio.
Knyga „Oras pusryčiams“ paremta tikrais įvykiais. Rašytoja Jana Frey atskleidžia skaitytojams lieknumo manijos apsėstų merginų pasaulį.

Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 192

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *