Perskaitytos knygos

Isabel Allende „Paula“

paulaVertinimas: 5/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
Aš sakau: Imant Isabel Allende knygą į rankas jau žinai, kad bus gerai. Šią knygą perskaityti norėjau jau seniai, bet tai kainos pasikandžiodavo, biblioteka vis ne pakeliui, ką skaityti į priekį turėdavau eilėm. Vieną dieną prekybos centro skaitytų knygų mugėje įsigijau šią knygą.
Knyga tikrai gera, pasidomėjus atsiliepimus paaiškėjo, kad daug kas graudenosi skaitydami, bet aš skaičiau ramiai. Skaičiau sąlyginai ilgai ir ramiai, apmąstydama, o ne kuo greičiau versdama puslapius. Man didžiausia vertę turi tai, kad tai autobiografinė knyga. Autorė rašo apie savo šeimą, apie savo praeitį, apie savo dukros ligą ir mirtį.
Jauna moteris vardu Paula suserga, panyra į komą ir visa esmė kaip jos šeima išsaugoja viltį, sugeba kovoti ir galų gale paleisti. Pabaiga graudi, bet pati knyga tai nėra tikrai vienas didelis sriūbavimas. Pasakojami perversmo Čilėje įvykiai, šeimos narių gyvenimo etapai, skaudūs ir džiugūs dalykai. Labai puikiai atskleistas mirties ir gyvybės ciklas, namų svarba, kad tikri namai yra tie kuriuose yra gimstama ir mirštama, apie santykius, meilę ir išsikyrimus. Knyga apie gyvenimą, kuriame neįmanoma vien tik liūdėti ar džiaugtis.
Skaitant grožinę literatūrą labai dažnai pastebiu, kad dalis veikėjų yra tokie, kurių egzistavimas realybėje kelia klausimų, tačiau skaitant autobiografijas yra geriausia tai, kad net šalutiniai veikėjai yra įtaigūs. Ši istorija tokia, kuria perskaitai ir prisimindamas įžvelgi vis daugiau prasmės. Ar rekomenduoju?. Taip. Labai!
Oficiali versija: „Klausykis, Paula, aš tau papasakosiu istoriją, kad pabudusi neklaidžiotum patamsiais.“ – Taip prasideda šios nuostabios rašytojos knyga, pradėta tuo metu, kai jos dvidešimt aštuonerių dukterį Paulą ištiko koma. Palinkusi prie dukters lovos, Isabelė Aljendė nenuleidžia akių nuo ekrano, kuriame šviesos kreivės brėžia širdies tvinksnius. Išsklaidyti bežadę tylą rašytoja bando stebuklingaisiais metodais, kuriais senelė sugebėdavo pajudinti cukrinę ar nuspėti ateitį.
Taip puslapis po puslapio į dienos šviesą pasipila visa krūva giminaičių, bičiulių ir nepakartojamų jų gyvenimo istorijų. Aprašomas vėplio ūsais ir mefistofeliškais antakiais patėvis, auklėjantis kieta ranka ir su šypsena lūpose, spiritizmo seansų apsėsta senelė Memė. Su humoru prisimenama karinei tvarkai prilygstanti mergaičių mokykla Libane ir ausytasis berniukas, kritęs į širdį mažajai Isabelei. Ir dar daugybė personažų, kuriuos per gyvenimą teko sutikti Isabelei Aljendei…
Neįtikėtini pasakojimai, stebinanti išmonė virsta įspūdinga šeimos saga. Tačiau beprotiškiausius nuotykius, karščiausias meilės istorijas tartum liepsna nutvilko skausminga dabartis – dukters Paulos liga. Neprarasdama tvirtybės Isabelė Aljendė kovoja už tą mažytę viltį, kuri prikeltų Paulą iš nepabundamo miego.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 432

Patinka(1)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *