Elizabeth Gilbert „Pasižadėję“

pasizadejeVertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)

Aš sakau: Jaučiu pareigą įspėti, kad šią knygą derėtų skaityti kai iki santuokos lieka maždaug pusmetis ir santuokinė atsakomybė kvėpuoja į nugarą. Visos mano rato skaitytojos, kurios skaitė be realios santuokos grėsmės liko nesužavėtos. Negalėčiau ir aš pasakyti, kad tai stulbinamas kūrinys. Knygoje aptarta santuokos idėja, jos kilmė ir paskirtis. Aš nesu nei labai sentimentali, nei padebesiais skrajojanti – daug kur sutinku su autore, kad santuoka tėra institutas, o tai ką sudedi į bendrą gyvenimą, tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas ir valia. Šioje knygoje pradžioje kaip ir bandyta intrigą sukurti, bet greitai ją išsklaido.

Trumpai tai būtų: išsiskyrus amerikietė gražiai gyvena su brazilu, kol amerikonai nutaria jį deportuoti. Šie kaip ir nutarę nesituokt niekada, nes tai būtų jau antra santuoka abiems, bet norint išlikt drauge JAV vienintelis kelias deklaruoti meilę santuoka, na ir prasideda dilema susituokt, nesusituokt, emigruot ar ką daryt? Tai va ta intriga ir minėta buvo ar užskaitys brazilą ar lieps iškeliaut, bet vidury knygos pamini, kad jis lieka JAV. Per tą laiką jie keliauja ir nagrinėja santuoką įvairiose kultūrose, pasipyksta, papsichuoja kaip ir visi normalūs žmonės ir galų gale gražiai susituokia, be pompastikos.

Iš šios knygos išsinešu epizodą, kai autorės močiutė mirė, jie su seneliu naktį ėjo į sodą užkasti pelenų ir senelis nešėsi kastuvą ir žibintą. Mintis ta, kad visuose santykiuose ateina momentas kai kažkas turi būti tas, kuris neša kastuvą ir žibintą.

Oficiali versija: Elizabeth Gilbert savo bestselerio autobiografinio romano „Valgyk, melskis, mylėk“ pabaigoje pasakojo apie tai, kaip pamilo brazilų kilmės australietį Filipę. Santykiai su šiuo žmogumi tampa ir pagrindine tęsinio, romano „Pasižadėję“ ašimi. Prisiekę vienas kitam niekada jokiomis aplinkybėmis nesituokti, Amerikoje jie susiduria su teisinėmis kliūtimis, kurias panaikinti galima tik vienu būdu – įregistravus santuoką.
Bandydama suvokti savo baimę iš naujo įsipareigoti ir kuo geriau suvokti santuokos instituciją, autorė neria gilyn į santuokos tyrinėjimus istoriniame kontekste, smagiai, inteligentiškai, taip, kaip jai būdinga, mąsto apie motinystę, porų suderinamumą, atsakomybę, ištikimybę, šeimos tradicijas, visuomenės lūkesčius, skyrybų riziką.

Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 272

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *