Carin Gerhardsen „Pažaiskime namus“

Aš sakau: Kai kalba eina apie detektyvo žanrą – man bemiegės nakties asociacija iškyla iškart. Geras detektyvas įtraukia taip, kad nesinori nei valgyt, nei dirbt, nei miegot, o ramybė ateina kai išsiaiškini žudiką.
Knygą skaičiau be šių emocijų. Nebuvo nei bemiegių naktų, o kaip tik dar vienas, kitas neskaitadienis. Pradžia man buvo paini, daug veikėjų, kas keli puslapiai naujas skyrelis – nauji veikėjai. Vėliau įsibėgėjus išryškėja dvi siužeto linijos. Vienoje – kelte nužudytos paauglės tyrimas, kitoje – vienišos mažametės mergaitės drama. Vėliau, kaip ir priklauso detektyve šios istorijos susiejamos. Ar tas susiejimas buvo dramatiškas, paveikus ir nustebinantis?. Man – ne.
Mėgstu detektyvus, bet iš šios istorijos man šiurpuliuko ir netikėtumo buvo mažokai. Autorė liečia mažų vaikų, paauglių saugumo klausimą, kas turbūt kabina daugelį žmonių, nes jie patys augina vaikus ir tie šiurpūs dalykai jiems atrodo turbūt kur kas arčiau nei tiems, kurie vaikų neturi.
Šios autorės knyga „Imbierinis namelis“ buvo taip pat labai skaitomas ir aptariamas detektyvas, kurį norėjau perskaityti, tačiau po šios knygos tas noras kiek mažesnis tapo.
Knygos nugarėlė sako: Tarp Švedijos ir Suomijos krantų kursuojančiame kelte rasta nužudyta paauglė.Inspektorius Konis Šiobergas vyksta į mergaitės namus pranešti tragišką žinią artimiesiems. Tuo pačiu metu didžiuliame Stokholme pavojus gresia ir dar vienai mažytei mergaitei. Policija, lenktyniaudama su laiku, žūtbūt privalo sučiupti nuožmų žudiką…
Metai: 2015
Puslapių skaičius: 358
Knyga: nuosava
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 4 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *