Be pavadinimo

Kathryn Hughes „Laiškas“

Romantikos ir meilės dozė. Nuoširdžiai jei ne pirkusių žmonių gražūs atsiliepimai ( tarkim jie ne fake), ko gero nebūčiau šios knygos įsimetusi į pirkinių krepšelį. Kažkaip jaučiu, kad jau esu per gyvenimą atsiskaičiusi knygų rausvais viršeliais, bet kažkaip šioji pasirodė truputį kitokia nei visos banalybės.
Pasakojamos dvi istorijos. Viena apie moterį gyvenančią 1973, kurios vyras gerokai degradavęs žmogus – alkoholikas, mušantis žmoną. Nesunku suprasti, kad gyvenimas su juo tikrai nėra saldus, moteris patiria baimę, gėdą, tuščias viltis ir gyvena nuolatiniame pavojuje. Skaitant apie tas siaubingas patirtis galvojau kiek dabar yra tokių moterų, aš suprantu, emancipuotos skaitytojos sakys ir rašys, kokia toji Tina žioplė, kad nepaliko tokio sutvėrimo, bet visada yra bet. Kiti – ne tokie kaip mes, kiti lėtesni, ir kvailesni gal, bet tai nereiškia, kad jie savanoriškai pasirenka kančią. Tinos istorija yra empatijos treniruotė. Siužetui vystantis toliau, Tina randa laišką, kuris parašytas vaikino savo mylimajai 1939. Taip pradedama pasakoti paraleliai kita istorija – apie Kristę ir Bilį, jų dramatišką meilę karo ir socialinių normų fone. Na įprasta tokiose knygose, kad link pabaigos šiose dvejose istorijose atsiranda bendrų taškų, tai ir šį kartą buvo jungiančių grandžių, bet kažkaip nesinori visko išpasakoti.
Man skaitėsi ši knyga labai lengvai. Tokia savaitgalio knyga. Meluočiau jei sakyčiau, kad tai istorija, kuri pakeis gyvenimą, joje yra ir nuspėjamų dalykų, bet pliusas tas, kad nuolat kažkas vyksta, keičiasi, nėra beprasmių dialogų dešimtimis puslapių ar dangaus mėlio aprašymų. Kadangi atkeliauja oras su vis daugiau saulės, prasidės sodybų ir sodų lankymai savaitgaliais, tai man atrodo, kad šią knygą galima smagiai skaityti sprogstant pumpurams, besimėgaujant saulės spindulių šiluma.
Nugarėlė: 1973-ieji, Tinos santuoka nenusisekusi, vyras prieš ją smurtauja, paguodą ji randa neatlygintinai dirbdama labdaros parduotuvėje. Vieną dieną tvarkydama dėvėtus drabužius Tina seno švarko kišenėje aptinka voką. Be pašto spaudo, dar neatplėštą. Neatsispyrusi smalsumui moteris atidaro voką ir jame randa 1939 m. rugsėjo 4 d. parašytą laišką. Ją suintriguoja laiško turinys, bet dar labiau stebina tai, kodėl jis nebuvo išsiųstas. Tina nusprendžia išsiaiškinti, kas nutiko laiško autoriui ir merginai, kuriai jis buvo skirtas.
Istorija, kaip laiškas pateko į Tinos rankas, prasideda 1939-aisiais, kai Bilis jį parašo tikėdamasis pakeisti savo likimą, tačiau jis nežino, kad laiškas bus perskaitytas tik po trisdešimt ketverių metų ir visai ne to asmens, kuriam buvo skirtas.
Metai: 2016
Puslapių skaičius: 368
Knyga: nuosava
Vertinimas: 3/5
1 – nieko gero, 2 – jau geriau, 3 – visai gerai, 3 – labai gerai, 5 – nuostabu

Patinka(0)Nepatinka(0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *